Organizacijos:”Rethinking”.

Autorius Renaldas Gudauskas on August 26th, 2010

Visi daugiau ar mažiau holistiniai organizacijų modeliai iš esmės gali “sutilpti” į  pora pagrindinių požiūrių: 1) organizacijos kaip socialinės sistemos, savo misijos realizavimo dėka atliekančius  joms priskirtus atitinkamus vaidmenis; 2) organizacijos, kaip tam tikros savo interesus atstovaujančių organizacijos visumos dalių asociacijos, kurias palaiko jų dalyvių iš sąsajų su organizacija gaunama nauda.

Abu minėti požiūriai pasižymi garbinga kelerių šimtmečių raidos socialinių mokslų erdvėje istorija. Priklausomai nuo gana subtilių interpretacijų, visos organizacijų modeliavimo perspektyvos yra susiję su kuriuo nors vienu, o kartais ir abejais aptariamais atvejais. Kita vertus, abu modeliai nėra tiesiogiai logine prasme vienas kitą neigiantys. Kiekvienas iš jų yra savotiškai persipinantis su vienu ar kitu organizacinių permainų aspektu.

Bet kuriuo atveju “pergalvojant” organizacijas jose realizuojamų permainų kontekste patartina atkreipti dėmesį į tai, kad struktūrine prasme organizacijos beveik visada yra inertiškesnės už aplinkas, kuriose jos veikia.

Lankstumas

Autorius Renaldas Gudauskas on August 17th, 2010

Tai itin subtili Sun Tzu mokymo dalis. Bet kuriuo atveju yra prasminga bent probėgšmiais prisiliesti prie kai kurių šios temos aspektų.

1. Konkurencinėje kovoje negalima užimti pozicijų, kurios yra nutolusios nuo strateginių palaikymo resursų.

2. Taip pat neturėtų būti užimamos pažeidžiamos pozicijos, turinčios pernelyg daug sunkiai apginamų vietų.

3. Būtina sklandi, tačiau griežtai verifikuojama komunikacija tarp visų  strateginių situacijos partnerių.

4. Nenumatytų situacijų įveikimo planai – būtinoji sąlyga siekiant atremti netikėtus konkurentų mėginimus padaryti įtaką Jūsų pozicijoms.

5. Atliekant strateginius pasirinkimus kai kurie metodai neturi būti naudojami, kai kurie žmonės negali būti atakuojami, kai kurie klausimai negali  būti viešai svarstomi, į kai kurias rinkas neturi būti pretenduojama. Visa tai priklauso nuo konkrečiai besiklostančių situacijų ir Lyderio galimybių jas įtakoti.

6. Tik  tas Lyderis, kuris geba itin lanksčiai adaptuoti savo organizacijos strategijas besikeičiančiose aplinkybėse gali tikėtis tinkamai valdyti konkurencinius resursus. Priešingu atveju, netgi disponuojant patikima informacija apie konkurencines situacijas ja  neįmanoma efektyviai pasinaudoti.

7. Lyderio lankstumo efektyvumą galima nesunkiai patikrinti pagal tai, kaip ryžtingai, atsižvelgiant į besiklostančias aplinkybes jis priima būtinuosius sprendimus keičiant asmenis pozicijose, su kuriomis jie nesusidoroja.

8. Lankstumo samprata savyje integruoja ne tik planuojamas strategines sėkmes, bet ir galimus praradimus bei jų išvengimo tikimybes.

9. Lanksčiai įtakojant neatsargaus konkurento elgseną galima “padėti” jam iššvaistyti resursus. Jeigu konkurentas baikštus, jo konkurencinius resursus paprastai užvaldo drąsesni. Ūmų konkurentą nesunku priversti neapgalvotai skubėti. Išpuikusį konkurentą nesunkiai įveikia komplimentai. Perdėtai susirūpinusį savo populiarumu dažnai sužlugdo tai, kad jis vengia priimti kritiškai svarbius sprendimus reikiamu momentu.

10. Devintame punkte įvardinti psichologiniai bruožai gali sužlugdyti ne tik vadovus, bet ir jų organizacijas. Būtina juos savyje eliminuoti.

Konkurencinė strategija

Autorius Renaldas Gudauskas on August 9th, 2010

Visada yra priimtiniau dominuoti rinkoje iš esmės pasižymint išskirtine veikla ar inovatyviais sprendimais, negu pastoviai vartoti destruktyvias konkurencines taktikas ir būti neišvengiamoje konfrontacijoje su konkurentais.

Užvaldyti konkurencines aplinkas visada geriau,  nei sužlugdyti konkurento reputaciją. Pasiekti, kad geriausi konkurentų darbuotojai būtų linkę pasirinkti darbą Jūsų vadovaujamoje organizacijoje yra daug svarbiau, negu stengtis tiesiogiai kovoti prieš konkurentų personalo politiką. Sugebėti perimti konkurentų produkcijos platinimo kanalus - vertingiau, nei mėginti pažeisti jų įvaizdį.

Taigi, ultimatyvi užduotis – per inovacijas bei išskirtinę produkciją ar veiklą  tapti “sole source”vieninteliu išskirtinėmis charakteristikomis pasižyminčio produkto ar paslaugos teikėju ir tuo būdu pasiekti stabilaus dominavimo rinkoje. Kokybės dimensija šiame procese yra būtinoji sėkmingos konkurencinės strategijos realizavimo sąlyga. Visa kita – konkurencinės taktikos reikalas.