“Kai matai teisingą kryptį, veik; nelauk įsakymų” Sun Tzu. Manau, tai labiausiai vykusi, lakoniška lyderio esmės iliustracija.

Asmenybė = lyderis. Be to, mėgstu kažkieno išsireiškimą: Yra lyderis, yra organizacija, nėra lyderio, nėra organizacijos. Baigiant mintį – nėra asmenybės – nėra lyderio. Manau, tuo  viskas pasakyta. Suprantama, kai kam gali būti nemielas toks kraštutinis kategoriškumas, tačiau juk užduotis nėra kam nors būtinąja tvarka patikti. Šiame požiūryje, kaip ir karo esmėje, atsispindi kraštinės ribos, taip arba ne. Žinoma, tarp jų yra begalė erdvės asmenybės formavimo, lyderio kompetencijos kūrimo, kritinių situacijų valdymo, strateginio pranašumo ir kitiems dalykams. Taigi, diskutuoti galima daug, tačiau:

“Didžiausi reikalavimai generolui yra aiški nuovoka, harmonija jo vadovaujamoje kariuomenėje, išmintinga strategija bei toliaregiški planai, laiko supratimas bei gebėjimas analizuoti žmogiškuosius faktorius” Sun Tzu.