“Rinkos pulsas” – verslo aktualijų laida analizuojanti ekonomikos plėtros tendencijas, atrandanti  naujas rinkas ir padedanti pritaikyti vadybos inovacijas, ieškanti verslo sėkmės receptų ir pateikianti unikalias ekspertų nuomones. Laidos vedėjas – žurnalistas Vaidotas Jakuška.

Tęsiasi renginių, susijusių su JCI veikla serija. Šį kartą buvau pakviestas dalyvauti JCI LIETUVA susitikime su JCI pasaulio Prezidentu Jun Sup Shin (Pietų Korėja).

Susitikimas domino ne tik dėl sąsajų su JCI VILNIUS organizacija Strateginės lyderystės  mokymų kontekste. Šiuo metu tenka konsultuoti vedančiąsias Pietų Korėjos bendroves, siekiančias įsitvirtinti ES rinkoje, tad norėjosi papildomų įspūdžių apie tos šalies tarptautinius lyderius. (Prisiminkime, kad Jungtinėms Tautoms šiuo metu taip pat vadovauja Pietų Korėjos atstovas). Pietų Korėja taip pat yra moderniausių aukštųjų technologijų lyderė pasaulyje. Taigi, kas tai – valstybė-fenomenas?

Nesiimsiu papildomai improvizuoti šia tema, tačiau objektas vertas neišvengiamo dėmesio. Labiau rūpėjo JCI situacija ir perspektyvos pasaulio mąstu, galimos lyderystės pamokos ir jų nauda Lietuvai. Šiaip ar taip JCI – tai trečia didžiausia visuomeninė organizacija pasulyje, įkurta 1910 m. ir šiandien vienijanti virš 200 000 aktyvių 18-40 metų amžiaus narių. JCI per savo istoriją yra išugdžiusi tokius pasaulio lyderius, kaip Kofi Anan’ą, George’ą Bushą vyresnyjį, Jaque’ą Chiraque’ą, Bill’ą Clinton’ą, Fransua Miterand’ą.

Renginys buvo įdomus. Užmegzti asmeniniai kontaktai su Prezidentu, tikiuosi, taip pat suteiks naujų galimybių JCI strategijos realizavimui Lietuvoje.

“..išlikti dūžtančiose formose” - tai literatūros klasikui V. Mačerniui priklausantis, filosofiškai elegantiškas išsireiškimas, kurio prasmė kaip niekad tiksliai apibūdina šiandienos ekonomines, politines, socialines bei organizacines realijas kasdien atsitinkančių bei besivystančių globalių bei lokalių rizikų kontekste.

Šiomis dienomis žaibiškai besiplėtojančioje neapibrėžtumų, tariamų atsitiktinumų ir netikėtumų valdomoje pasaulio ekonominėje erdvėje rizikų galaktikos dėsniai tampa vis sunkiau suvokiami. Dar painiau šie dėsniai interpretuojami. Nepaisant to jie veikia..Ypatingai sudėtinga tampa verslo organizacijų bei jų vadovų situacija priimant strateginius sprendimus, neretai susijusius su tiesioginiu išlikimu atliekamose veiklose ar užimamose pozicijose. Suprantama, tai dažniausiai integralu.

Neišvengiamai padidėjo poreikis organizacijų lyderiams, pasižymintiems išskirtinėmis kritinėmis kompetencijomis. Pasauliui karštligiškai bandant gilėjančios krizės sąlygomis suvaldyti vis didesnį pagreitį įgaunančias finansines bei makroekonomines rizikas, daugeliui verslo organizacijų vadovų konkreti jų raiška  neretai virsta principinio išlikimo problema ir galimais veiklos tęstinumo scenarijais. Tokiame fone dalinai niekine virsta didelė dalis klasikiniu būdu įgyto, kad ir kažkada tariamai aukščiausio lygio profesinio žinojimo ar kokios nors pozityvios patirties (taip vadinamos sėkmės istorijos) . Netgi atvirkščiai, negatyvios, išgyventų krizių patirtys bei jų įveikimo pamokos tampa neįkainojamomis. Atitinkamai pasitikslina ir aukščiausio lygio vadovų kompetencinių poreikių turinys, jų strateginio konsultavimo, organizacinių mokymų profiliai.

Atsitiktinių ir dėsningų rizikų valdymas - taip vadinamo Rizikos intelekto sritis, susijusi su lyderio bei jo komandos integraliais gebėjimais  atpažinti ir efektyviai įvertinti naujomis aplinkybėmis besiformuojančias dinamiškas rizikas bei priimti naujoms strateginėms situacijoms adekvačius sprendimus. Tai visiškai sutampa su senovės kinų pranašumo meno -36  strategijų esme bei kūrybiška praktinio jų taikymo dabartinėse krizių situacijose prasme.

To reikia siekti diplomatiniu spaudimu, priešo, verslo atveju – konkurentų – užmačių ir sąjungų, strateginių aljansų suardymu ir svarbiausia – jų strategijos sugriovimu. Neatsitiktinai Sun Tzu mokyme pagrindinis vaidmuo priklauso Generolui, arba, – Lyderiui, Kiti klasikiniai pergalės veiksniai – tiksli informacija apie situaciją, pasirengimas atakai, procesų organizavimas, komunikacija, motyvavimas ir veiksmų atlikimas taip pat yra integrali sėkmės dalis, tačiau jų efektyvumas pagal Sun Tzu absoliučiai priklauso nuo lyderio veiklos ir sprendimų kokybės.

Ypatingai Sun Tzu akcentuoja lyderių savikontrolės būtinybę. Skubėjimas, baimė ir bailumas, pyktis ir neapykanta priimant svarbius valstybei sprendimus, vadovaujant kariuomenei tuo labiau, moderniai organizacijai yra neleistini. Šia prasme galima teigti, kad Sun Tzu ne tik kad nenuneigia bendrųjų žmogiškųjų vertybių dominavimo priimant teisingus strateginius sprendimus kovinėje verslo aplinkoje, bet netgi juos akcentuoja kaip prasminį vertybinį prioritetą . Priešingu atveju iš tiesų tai gali tapti gyvatės nuodais, kurie kažką būtinai nužudo. Ir, beveik visada, anksčiau ar vėliau, tą, kuris jais piktybiškai disponuoja.

Senovės kinų karo meno strategijos nuo pat jų atsiradimo iki dabar lemia sėkmingus armijų, organizacijų, valstybių lyderių sprendimus. Laikoma, kad Sun Tzu yra istorinis asmuo, kurio veiklos pėdsakus nuo 512 m. prieš mūsų erą galima rasti rašytiniuose šaltiniuose. Egzistuoja įvairios nuomonės netgi dėl paties Sun Tzu gyvenimo fakto, nekalbant jau apie jo pagrindinio traktato “Karo menas” autentiškumą. Vis tik didžioji dalis tyrinėtojų laiko, kad tokia istorinė asmenybė tikrai gyveno, ne tik buvo strategas ir galbūt karvedys, bet ir minėto kūrinio autorius. Vėliau artimiausių mokytinių tarpe esminiai dalykai buvo perduodami iš kartos į kartą, laikui bėgant jie buvo nuolat tobulinami, interpretuojami ir vis labiau plito Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado “Karo menas”. Svarbiausia, kad veikalo poveikis ateities kartoms buvo milžiniškas, o jis pats ištvėrė laiko išbandymą.

Kinų, japonų, korėjiečių, kitų Azijos valstybių karo teoretikai ir kariai profesionalai privalėjo studijuoti Sun Tzu strategijas. Daugybė Sun Tzu mokymo principinių nuostatų suvaidino milžinišką vaidmenį legendinėje Japonijos karų istorijoje. Paskutinius du tūkstančius metų jis išliko svarbiausias Azijos karinis traktatas. Ir tik maždaug prieš pora šimtų metų Sun Tzu pagrindinis kūrinys buvo išverstas ir paplito Vakaruose. Jį nuolat studijavo Napoleonas. Yra duomenų, kad su minėto veikalo idėjomis buvo susipažinę ir kai kurie nacių kariuomenės vyriausieji vadai. “Karo menas” iki šiol be perstojo leidžiamas JAV ir Europoje.

Mūsų dienomis Sun Tzu principai ir koncepcijos beveik kasdien užslėptu pavidalu naudojamos analitiniuose pasaulinių dienraščių straipsniuose, nagrinėjančiuose Irako konfliktą, globalinę verslo ir ekonomikos plėtrą ir ypatingai – augančią Kinijos itaką pasauliniams procesams. „Karo meno“ nuostatos dominuoja ne tik didžiųjų Azijos valstybių, bet ir Singapūro, Honkongo popkultūroje. Jo pagrindiniai principai sėkmingai taikomi ne tik karyboje, bet ir valstybių valdyme, versle, sporte, koviniuose bei su verslo konkurencija susijusiuose Holivudo filmuose ar televizijos serialuose (Sopranai, Simpsonai). Pasaulinės lyderės – Microsoft, Sony, Coca-Cola ir kitos sėkmingos korporacijos jas efektyviai naudoja šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje.

Turbūt ne vienam Lietuvos verslo vadovui teko girdėti apie Sun Tzu, senovės kinų karo meno principų taikyma šiuolaikiniame Vakarų versle, gal net bandėte susipažinti su šios vadybos krypties pagrindais. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė ir keletas knygų apie Sun Tzu karo meno strategijas, padedančias įgyti pranašumą konkurencinėje kovoje. Atrodo, perskaitysi, išmoksi ir viskas vėl bus gerai? Nebūtinai. Jūsų konkurentai irgi bando to išmokti. Lietuvoje ne tik atskiri verslo lyderiai, netgi ištisos organizacijos siekia “įveikti” Sun Tzu mokslą mokymų pagalba, vis dažniau bandoma surasti Sun Tzu vadybos ekspertų, konsultantų. Deja, kažkas “neveikia”. Visa tai, atrodo, ne mums, ne mūsų “lietuviško verslo” realybei Per daug aštrūs tie rytietiški modernaus verslo prieskoniai. O ir kažkokia verslo etika lyg ir turėtų egzistuoti.. Netgi pati karo sąvoka primena kraują. Tampa nejauku.

Neretai organizacijų mokymuose žmonės, pirmą kartą sužinoję apie šias agresyvias strategijas klausia, ar etiška jas naudoti., baiminamasi, kad Sun Tzu metodai gali būti nesuderinami su sąžine. Šios baimės turi pagrindo, nors neretai galite išgirsti ir kitokią nuomonę. Iš tiesų etiškas ar neetiškas bus jusų elgesys, priklausys ne nuo pačios strategijos, bet nuo to, kaip ji bus jūsų panaudota Šiaip jau strategijos yra laiko išbandytos ir pasiteisinusios, davusios gerų rezultatų ne tik kare, net ir politikoje,
Versle, Šias strategijas sekmingai taiko ir kai kurios stiprios lietuviškos bendrovės , tad vėlgi jos gali būti panaudotos prieš jus. Nenorite eilinį kartą tapti auka? Tada turite jas žinoti.

Beje, Sun Tzu išties neimanoma išmokti tiesiogine to žodžio prasme. Bet galima ir netgi reikia to visą gyvenimą mokytis, kūrybiškai adaptuojant Sun Tzu karo meno principus ne tiek standartinėse, kiek unikaliose strateginėse verslo situacijose . Kam to reikia? Kad ir tam, kad sugebėtume apsiginti nuo konkurentų atakų, kad sugebėtume atpažinti galimus Sun Tzu pėdsakus jų veiksmuose. Tačiau senovės kinų karo menas prasmingas ne tik “organizacinės savigynos” kontekste. Tikroji Sun Tzu jėga slypi ne daugybėje pasaulyje pasklidusių įvairių jo komentatorių knygų, o mūsų pačių gebėjime improvizuoti ir interpretuoti remiantis esminėmis karo meno idėjomis. Sėkmė pasireiškia ir virsta teisingu, dažnai netikėtu sprendimu tik tada, kada pavyksta “pažinti” atsitinkančias verslo strategijas, tapti jų aktyviaja dalimi, sukurti kritinį strateginį pranašumą, tapti pergalingu verslo sprendimu, tapti nugalėtoju.